išravus

„Išravus“ yra būdvardis, reiškiantis labai liesą, išsekintą, kaulus išsikišusį (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Kilęs iš veiksmažodžio „išravėti“ (subręžti, smarkiai suliesėti).

Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis atrodė išravęs ir silpnas.
2. Išravęs šuo ėmė šlapinėti duris, prašydamas maisto.
3. Badaujantys žmonės buvo išravę iki kaulų.

Sinonimai: išsekęs, suliesėjęs, kauluotas, subrendęs.

Įrašas
Paaiškinimas	„Išravus“ yra būdvardis, reiškiantis labai liesą, išsekintą, kaulus išsikišusį (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Kilęs iš veiksmažodžio „išravėti“ (subręžti, smarkiai suliesėti). Pavyzdžiai: 1. Po ilgos ligos jis atrodė išravęs ir silpnas. 2. Išravęs šuo ėmė šlapinėti duris, prašydamas maisto. 3. Badaujantys žmonės buvo išravę iki kaulų. Sinonimai: išsekęs, suliesėjęs, kauluotas, subrendęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.