išravėjimas

Išravėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtūžimą, pyktį, įniršį, ypač staigų ir aistringą. Dažnai vartojamas apibūdinti smarkų emocinį išsiveržimą.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbio kontekste:
„Po jo įžeidžiančių žodžių ją apėmė toks išravėjimas, kad ji pabėgo iš kambario.“

2. Literatūroje / aprašyme:
„Išravėjimo metu jis sudaužė visą indus.“

Trumpai: Tai intensyvus pyktis ar įniršis, kuris pasireiškia staigiai ir aistringai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isravejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išravėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtūžimą, pyktį, įniršį, ypač staigų ir aistringą. Dažnai vartojamas apibūdinti smarkų emocinį išsiveržimą. Pavyzdžiai: 1. Pokalbio kontekste: „Po jo įžeidžiančių žodžių ją apėmė toks išravėjimas, kad ji pabėgo iš kambario.“ 2. Literatūroje / aprašyme: „Išravėjimo metu jis sudaužė visą indus.“ Trumpai: Tai intensyvus pyktis ar įniršis, kuris pasireiškia staigiai ir aistringai.