išpurtėti

purtė́ti, pùrta, -ė́jo.

1. drebėti, kretėti, virpėti: Rankos [seniui] jau pùrta, dreba. Šimto metų, pùrta visa. Tura tokią ligą, pùrta visas. Visas kūnas purta. Žmogus, kurs iš ukatos dirba, purtė́te pùrta. Purtėdamas nuo rytmečio vėsos sėdėjau patvory ant žolės. Užvirtusi ant savo lovos, ji verkė, kad visas kūnas purtėjo ir ašaros tiktai plūdo. Gera, jau rankos pùrta. Ką jau ženysis, ka rankos pùrta. Pietų bulvynės pavalgiau, vakare i pùrta kinkos (silpna) . Valgyk, kad ausys purtėtų, eik, kad žemė drebėtų. Ėda, kad net pùrta, dirba – vos kruta. Turu purtė́ti i purtė́ti, sustyrstu. Purtėjo sienos, kad susilėkė Klaipėdos bombarduoti. Jei viešnės (vyšnios) šaka pradeda rankose purtė́ti, kask žemę, būs vandens šulinė [je]. Drebulės lapai purta nuo menko vėjo. Liepsna blaškos, pùrta. Kelnės purta iš baimės. | Purinių žąsų plunksnos purtėjo.

2. bėgti: Purtė́jo laukan iš urvo banditai.
išpurtė́ti.

1. išsikratyti: Išpurtė́s uogos, popieriu neaprištos.

2. išbėgti, išlėkti: Žentas greit išpurtė́jo, t. y. išbėgo. Su motociklu išpurtė́jo. Išpurtė́jo, nė balso nebė [ra]. Padirbės iš peties, išpurtė́s visi nikiai.

3. išvykti, išsikelti: Vaikai išpurtė́jo, aš į miestą nenoru.
nupurtė́ti.

1. nukristi: Padėjo kaip ant juoko kocį, važiuojant ir nupurtė́jo šalin.

2. nubėgti, nulėkti, nuvažiuoti: Ans nupurtė́jo, t. y. nubėgo. Ans buvo į Ventą nupurtėjęs. Nupurtėjo vaikas į miestą ir kaip matai sugrįžo atgal.
papurtė́ti. nubėgti, subėgti: Papurtė́jo davatkos į bažnyčią.
supurtė́ti. sudrebėti: Visa supurtė́jo iš išgąsčio. Supurtė́jo visas vargšas. Liuob širdis supurtė́s, kad rūtų tešlą lieps valgyti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>purtė́ti, </b>pùrta, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">drebėti, kretėti, virpėti: </span> Rankos [seniui] jau pùrta, dreba. Šimto metų, pùrta visa. Tura tokią ligą, pùrta visas. Visas kūnas purta. Žmogus, kurs iš ukatos dirba, purtė́te pùrta. Purtėdamas nuo rytmečio vėsos sėdėjau patvory ant žolės. Užvirtusi ant savo lovos, ji verkė, kad visas kūnas purtėjo ir ašaros tiktai plūdo. Gera, jau rankos pùrta. Ką jau ženysis, ka rankos pùrta. Pietų bulvynės pavalgiau, vakare i pùrta kinkos <span class="explanation"> (silpna) </span>. Valgyk, kad ausys purtėtų, eik, kad žemė drebėtų. Ėda, kad net pùrta, dirba – vos kruta. Turu purtė́ti i purtė́ti, sustyrstu. Purtėjo sienos, kad susilėkė Klaipėdos bombarduoti. Jei viešnės <span class="explanation"> (vyšnios) </span> šaka pradeda rankose purtė́ti, kask žemę, būs vandens šulinė [je]. Drebulės lapai purta nuo menko vėjo. Liepsna blaškos, pùrta. Kelnės purta iš baimės. | Purinių žąsų plunksnos purtėjo. <br/>2. <span class="explanation">bėgti: </span> Purtė́jo laukan iš urvo banditai. <br/><b>išpurtė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsikratyti: </span> Išpurtė́s uogos, popieriu neaprištos. <br/>2. <span class="explanation">išbėgti, išlėkti: </span> Žentas greit išpurtė́jo, t. y. išbėgo. Su motociklu išpurtė́jo. Išpurtė́jo, nė balso nebė [ra]. Padirbės iš peties, išpurtė́s visi nikiai. <br/>3. <span class="explanation">išvykti, išsikelti: </span> Vaikai išpurtė́jo, aš į miestą nenoru. <br/><b>nupurtė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nukristi: </span> Padėjo kaip ant juoko kocį, važiuojant ir nupurtė́jo šalin. <br/>2. <span class="explanation">nubėgti, nulėkti, nuvažiuoti: </span> Ans nupurtė́jo, t. y. nubėgo. Ans buvo į Ventą nupurtėjęs. Nupurtėjo vaikas į miestą ir kaip matai sugrįžo atgal. <br/><b>papurtė́ti</b>. <span class="explanation">nubėgti, subėgti: </span> Papurtė́jo davatkos į bažnyčią. <br/><b>supurtė́ti</b>. <span class="explanation">sudrebėti: </span> Visa supurtė́jo iš išgąsčio. Supurtė́jo visas vargšas. Liuob širdis supurtė́s, kad rūtų tešlą lieps valgyti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.