„Išprašus“ yra pusdalyvis, sudarytas iš priešdėlio iš- ir veiksmažodžio prašyti. Jis reiškia baigtinį veiksmą, kuris įvyko prieš pagrindinį veiksmą – „kai (ką nors) išsiprašė / paprašius“.
Pavyzdžiai:
1. Išprašus leidimą, jis išvyko. (Kai išsiprašė leidimą, išvyko.)
2. Išprašus atleidimą, ji išėjo iš darbo.
3. Išprašus tėvų sutikimą, vaikai iškeliavo.
Trumpai:
Vartojamas nusakant veiksmą, kuris jau buvo atliktas prieš pagrindinį įvykį. Dažniausiai naudojamas rašto kalboje ar formalioje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.