Išpirdžioti – šnekamojoje kalboje reiškia išvaryti, išmesti, atleisti iš darbo (dažniausiai staigiai, nemandagiai).
Pavyzdžiai:
1. Iš darbo:
"Viršininkas jį išpirdžiojo už pastovius vėlavimus."
2. Iš patalpos:
"Už triukšmą išpirdžiojo iš kino teatro."
3. Perkeltine prasme:
"Komanda buvo išpirdžiota iš turnyro po pirmų pralaimėjimų."
Pastaba:
Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su neigiama konotacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.