išoriškumas

Išoriškumas – tai savybė būti išoriniu, orientuotu į išorę arba susijusiu su išoriniu pasauliu, o ne vidiniais aspektais.

Pagrindinės reikšmės:
1. Filosofijoje / psichologijoje – dėmesys sutelktas į išorinius objektus, aplinką, socialinius santykius, o ne į savo vidinį pasaulį.
2. Architektūroje / dizaine – išorinis apdailos ar konstrukcijos pobūdis.
3. Kalboje – retai vartojamas terminas, dažniau naudojamas kaip priešingybė „vidoriškumui“.

Pavyzdžiai:
- Asmenybė: Jo išoriškumas pasireiškia aktyviu dalyvavimu renginiuose ir bendravimu su daug žmonių.
- Architektūra: Pastato išoriškumas – tai fasado medžiagos ir spalvos.
- Filosofinis kontekstas: Išoriškumas gali reikšti pernelyg didelį dėmesį materialiam pasauliui.

Trumpai: Tai orientacija į išorinę tikrovę, o ne į vidinius procesus ar savimonę.

Įrašas
Paaiškinimas	Išoriškumas – tai savybė būti išoriniu, orientuotu į išorę arba susijusiu su išoriniu pasauliu, o ne vidiniais aspektais. Pagrindinės reikšmės: 1. Filosofijoje / psichologijoje – dėmesys sutelktas į išorinius objektus, aplinką, socialinius santykius, o ne į savo vidinį pasaulį. 2. Architektūroje / dizaine – išorinis apdailos ar konstrukcijos pobūdis. 3. Kalboje – retai vartojamas terminas, dažniau naudojamas kaip priešingybė „vidoriškumui“. Pavyzdžiai: - Asmenybė: Jo išoriškumas pasireiškia aktyviu dalyvavimu renginiuose ir bendravimu su daug žmonių. - Architektūra: Pastato išoriškumas – tai fasado medžiagos ir spalvos. - Filosofinis kontekstas: Išoriškumas gali reikšti pernelyg didelį dėmesį materialiam pasauliui. Trumpai: Tai orientacija į išorinę tikrovę, o ne į vidinius procesus ar savimonę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.