Išnarpliojimas – tai veiksmas, kai kas nors yra išsamiai paaiškinama, išplėtojama, detaliai aprašoma (pvz., mintis, idėja, temos). Dažnai vartojama, kai reikia nuosekliai ir detalizuotai atskleisti turinį.
Pavyzdžiai:
1. Moksle: Dėstytojas atliko sudėtingos teorijos išnarpliojimą paskaitoje.
2. Literatūroje: Romano veikėjų motyvai buvo išnarplioti keliose skyriuose.
3. Kasdienybėje: Jis išnarpliojo savo planus, kad visi suprastų.
Sinonimai: išplėtimas, paaiškinimas, analizė, detalus aptarimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.