išmovinys

Išmovinys – tai žodis, kuriuo įvardijamas kalbos garsas arba tarimas. Dažniausiai vartojamas kalbotyroje, nusakant garsų savybes, pokyčius, ištarmę.

Pagrindinės reikšmės:
1. Garsas – atskiras kalbos garsas (pvz., balsis, priebalsis).
2. Tarimas – kaip žodis ar garsas ištariamas praktiškai (kartais su regioniniu ar individualiu atspalviu).

Pavyzdžiai:
- Lietuvių kalboje yra gana sudėtingas dvigarsių išmovinys. (t. y., tarimas)
- Šiame tarmėje žodžio "eiti" išmovinys skiriasi nuo literatūrinės kalbos.
- Fonetika nagrinėja kalbos išmovinius. (t. y., garsus)

Trumpai:
Išmovinys = garsas arba tarimas kalba.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismovinys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išmovinys – tai žodis, kuriuo įvardijamas kalbos garsas arba tarimas. Dažniausiai vartojamas kalbotyroje, nusakant garsų savybes, pokyčius, ištarmę. Pagrindinės reikšmės: 1. Garsas – atskiras kalbos garsas (pvz., balsis, priebalsis). 2. Tarimas – kaip žodis ar garsas ištariamas praktiškai (kartais su regioniniu ar individualiu atspalviu). Pavyzdžiai: - Lietuvių kalboje yra gana sudėtingas dvigarsių išmovinys. (t. y., tarimas) - Šiame tarmėje žodžio "eiti" išmovinys skiriasi nuo literatūrinės kalbos. - Fonetika nagrinėja kalbos išmovinius. (t. y., garsus) Trumpai: Išmovinys = garsas arba tarimas kalba.