Terminas išmira reiškia išmirti, išnykti, sunykti (dažnai apie gyvūnų rūšis, augalus, tradicijas ar kalbas).
Tai veiksmažodis, vartojamas nusakant lėtą, visišką išnykimą.
Pavyzdžiai:
1. Senovinė gyvūnų rūšis išmiro prieš tūkstantį metų.
2. Kaimo tradicijos pamažu išmiro.
3. Be saugojimo, ši kalba gali išmirti per kelias kartas.
Trumpai:
Išmira – lėtas, galutinis išnykimas (gyvybės, reiškinių, papročių).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.