Išmintoriauti reiškia protingai, apgalvotai kalbėti ar elgtis; rodyti išmintį, taikyti išmintį praktikoje. Dažnai vartojama šiek tiek ironiškai ar retoriškai pabrėžiant pernelyg pamokantį toną.
Pavyzdžiai:
1. Tiesiogine prasme:
Senolis mėgo išmintoriauti, sėdėdamas su jaunimu ir dalydamasis gyvenimo patirtimi.
2. Ironiškai:
Nustočiau išmintoriauti apie sveiką gyvenimo būdą, kol pats nerūkai ir gerti neperksi.
3. Patarlėse:
Lengva išmintoriauti, kai problemos ne tavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.