išmičinti

Išmičinti – šnekamojoje kalboje reiškia pabėgti, dingti, išnykti, dažniausiai staiga ar slapta.

Pavyzdžiai:
1. Jis gavęs žinią iš karto išmičino iš vakarėlio.
2. Vaikai, pamatę mokytoją, išmičino iš klasės.
3. Kai prasidėjo lietus, visi išmičino po stogais.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismicinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išmičinti – šnekamojoje kalboje reiškia pabėgti, dingti, išnykti, dažniausiai staiga ar slapta. Pavyzdžiai: 1. Jis gavęs žinią iš karto išmičino iš vakarėlio. 2. Vaikai, pamatę mokytoją, išmičino iš klasės. 3. Kai prasidėjo lietus, visi išmičino po stogais.