išmeldžiamumas

Išmeldžiamumas – tai kalbos dalies (dažniausiai veiksmažodžio) savybė turėti asmenuojamąsias formas.

Reikšmė:
Tai veiksmažodžio gebėjimas kisti asmenimis (aš, tu, jis/ji, mes, jūs, jie).

Pavyzdžiai:
- Veiksmažodis eiti yra išmeldžiamas: aš einu, tu eini, jis eina ir t.t.
- Veiksmažodis galėti yra išmeldžiamas: aš galiu, tu gali, jis gali.
- Būti yra išmeldžiamas: aš esu, tu esi, jis yra.

Neišmeldžiami – tai veiksmažodžiai, neturintys asmenavimo, pvz., būtiniai (reikia, derėtų) ar dalyviai (ėjęs, mėgęs).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismeldziamumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išmeldžiamumas – tai kalbos dalies (dažniausiai veiksmažodžio) savybė turėti asmenuojamąsias formas. Reikšmė: Tai veiksmažodžio gebėjimas kisti asmenimis (aš, tu, jis/ji, mes, jūs, jie). Pavyzdžiai: - Veiksmažodis eiti yra išmeldžiamas: aš einu, tu eini, jis eina ir t.t. - Veiksmažodis galėti yra išmeldžiamas: aš galiu, tu gali, jis gali. - Būti yra išmeldžiamas: aš esu, tu esi, jis yra. Neišmeldžiami – tai veiksmažodžiai, neturintys asmenavimo, pvz., būtiniai (reikia, derėtų) ar dalyviai (ėjęs, mėgęs).