išklaivis

Išklaivis – tai žmogus, kuris elgiasi kvailai, neprotingai, yra išsiblaškęs, nepastovus mintyse ar veiksmuose. Dažnai siejama su lengvabūdiškumu, nerimtumu.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje: "Nesiklausyk to išklaivio, jis visad kalba nesamones."
2. Apibūdinime: "Po smūgio į galvą jis tapo tikru išklaiviu – pamiršta, kur dėjo daiktus."
3. Literatūroje: Klasikinis pavyzdys – Šekspyro "Hamlete" Ofelija, kurios elgesys po tėvo mirties apibūdinamas kaip išklaivystė.

Sinonimai: išsiblaškęs, kvailys, neadekvatus, pakvaišęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isklaivis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išklaivis – tai žmogus, kuris elgiasi kvailai, neprotingai, yra išsiblaškęs, nepastovus mintyse ar veiksmuose. Dažnai siejama su lengvabūdiškumu, nerimtumu. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: "Nesiklausyk to išklaivio, jis visad kalba nesamones." 2. Apibūdinime: "Po smūgio į galvą jis tapo tikru išklaiviu – pamiršta, kur dėjo daiktus." 3. Literatūroje: Klasikinis pavyzdys – Šekspyro "Hamlete" Ofelija, kurios elgesys po tėvo mirties apibūdinamas kaip išklaivystė. Sinonimai: išsiblaškęs, kvailys, neadekvatus, pakvaišęs.