kem̃pti, -sta (-a), -o.
1. džiūti, nykti, lysti: Nuo pavasario kem̃psta jau vyras mano, t. y. džiūsta. Kempa širdis iš rūpesčio.
2. stirti, kietėti: Šalty pliki nagai tuoj kempa, nėko nebegali sučiupti. | Kemptè sukem̃pusi duona, t. y. apviržusi.
iškem̃pti. išdžiūti, suliesėti: Iškempę kaip vėžio gnyblės pirštai.
sukem̃pti.
1. sudžiūti, suliesėti: Vaikis sukem̃pęs kaip kempinis. Iš anapus medžio išėjo sukempęs senukas. Jis sulinkęs, jis sukempęs kai ožys kuprotas.
2. sustirti, sustingti: Iš baimės visai sukempáu. Nu šalčio nagai buvo sukem̃pę – negalėjau atsegti. Vos nesukempaũ nuo šalčio. Man rankos ir kojos sukem̃po.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.