keliaklupsčiáuti, -iáuja, -iãvo. keliaklūpsčiáuti
1. eiti keliais, klupti, klupinėti: Gatvėmis šlitinėdami leido keikalus, keliaklūpsčiaudami nuo aukštų trotuarų, pavėlavę girtuokliai. Pastebėjęs per daug jau uoliai keliaklupsčiaujančią davatką.
2. pataikauti, perdėtai ką garbinti: Buržuazinė-liberalinė spauda keliaklupsčiauja dėl menkų reformų.
iškeliaklupsčiáuti. keliaklupsčiais išvaikščioti: Takas iškeliaklupsčiautas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.