keikinti, -ina, -ino. keikti.
iškéikinti. iškeikti 3: Suvadinęs kunigus, senu dobu jį iškeikino ir tą iškeikimą ant akmeniu išruobė.
prakéikinti. prakeikti 1: Ans noria žmogų prakéikinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.