iškarėti

karė́ti, kãri (-ėja), -ė́jo.

1. būti pakibusiam, kabėti: Šita lenta kãri (neglaudžiai prikalta) . An mūsų debesys karėjo, i nelijo. Voras vos karė́jo ant plonučio siūlelio. Namelio kerčioje ant lingės karėjo keturiaspenis grūstuvas. Burės karėjo nulėpusios nuo stiebo. Tupi tupikas, kari karikas; kad karikas nekarėtų, nei tupikas netupėtų.

2. vargti, sunkiai, šykščiai gyventi, skursti: Kam čia mum karė́t, juk yra iš ko. Kãri kaip ir nebeturėdamas iš ko.
iškarė́ti, ìškari, -ė́jo.

1. išbūti pakibusiam, iškabėti.

2. išdžiūti, susitraukti.
nukarė́ti, nùkari, -ė́jo. nuskursti, nunykti: Nukarė́jęs šuva (sublogęs, neėdęs) . Toks senis buvo nukarėjęs (labai nusenęs) ir apsižanijo. Žmogus nukarėjęs, jau grabe kojos, dar žanytis blūdija.
sukarė́ti, sùkari, -ė́jo.

1. sudžiūti, susitraukti: Sukarė́jo kap ragažė.

2. sustiprėti, atsigauti: Karė́te susikarė́ti negali nuo prasto valgio, o sunkaus darbo. Ana susikarės gerai pavalgius ir lengvai dirbus.

3. susilaikyti: Negaliu susikarėti; jis nesusikari (= nesusilaiko), teip išalko valgyti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>karė́ti, </b>kãri (-ėja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti pakibusiam, kabėti: </span> Šita lenta kãri <span class="explanation"> (neglaudžiai prikalta) </span>. An mūsų debesys karėjo, i nelijo. Voras vos karė́jo ant plonučio siūlelio. Namelio kerčioje ant lingės karėjo keturiaspenis grūstuvas. Burės karėjo nulėpusios nuo stiebo. Tupi tupikas, kari karikas; kad karikas nekarėtų, nei tupikas netupėtų. <br/>2. <span class="explanation">vargti, sunkiai, šykščiai gyventi, skursti: </span> Kam čia mum karė́t, juk yra iš ko. Kãri kaip ir nebeturėdamas iš ko. <br/><b>iškarė́ti, </b>ìškari, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išbūti pakibusiam, iškabėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">išdžiūti, susitraukti</span>. <br/><b>nukarė́ti, </b>nùkari, -ė́jo. <span class="explanation">nuskursti, nunykti: </span> Nukarė́jęs šuva <span class="explanation"> (sublogęs, neėdęs) </span>. Toks senis buvo nukarėjęs <span class="explanation"> (labai nusenęs) </span> ir apsižanijo. Žmogus nukarėjęs, jau grabe kojos, dar žanytis blūdija. <br/><b>sukarė́ti, </b>sùkari, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sudžiūti, susitraukti: </span> Sukarė́jo kap ragažė. <br/>2. <span class="explanation">sustiprėti, atsigauti: </span> Karė́te susikarė́ti negali nuo prasto valgio, o sunkaus darbo. Ana susikarės gerai pavalgius ir lengvai dirbus. <br/>3. <span class="explanation">susilaikyti: </span> Negaliu susikarėti; jis nesusikari (= nesusilaiko), teip išalko valgyti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.