kãpanoti, -oja, -ojo, kapanóti, -ója, -ójo
1. kapanotis 1: Užvirtęs arklys kojom kãpanoja.
2. sunkiai dirbti; sunkiai eiti, kastis: Kãpanojau kãpanojau aš tą akmenyną, ko plūgo nepagadinau. Aš čia per dienas kãpanoju. Nu ir kãpanojau dvi nedėlias prieg rugių. O taip jam. bekãpanojant, klastuodami vagys liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia.
3. kapanotis 3: Nevalgyk daug mėsos, ba paskui vėl kãpanosi. Mano vaikas pilvu kapanoja. Ot, mano kaimynas tris mėnesius kapanojo. Trūkokis trūkokis (sunkiai dirbk) – ar nereiks an senatvės kãpanot! Visi kãpanoja iš juoko. Ji kapanoja ir nerimsta skaudėjimuose. Jau kãpanoja (stimpa) arklys. Šuo galką [nuodų] nurijo, dar̃ kãpanoja. Kad ir kãpanosi, vis tiek nei pažiūrėt neateisiu – tep užširdau.
iškãpanoti. išdvėsti, išgaišti: Kad jie. iškapanotų! Dvi avys iškapanójo.
nukãpanoti.
1. sunkiai nueiti, nusikapstyti: Kol nukapanosi iki Alytaus, tai ir sutems.
2. nusikapstyti, galą gauti: Karvė nukapanojo.
sukãpanoti. susirgti: Šuva sukapanoj [o]. Ką tik užregi, tas gyvulys ir sukãpanoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.