kankalúoti, -úoja, -ãvo, kañkaluoti, -uoja, -avo.
1. kankaliuoti 3: Karvė po medę kankalúoja.
2. maskatuoti, kabėti iš po ko išlindus: Jos skaros kankaliukai kañkaluoja nuo vėjo. Negražu, kad laskūtai kankalúoja.
iškankalúoti. išvaryti skambalu skelbiant pabaigą: Turgų išzvanyti, iškañkaluoti.
nukankalúoti.
1. nueiti, nuvažiuoti su kankalais kankaluojant: Piršlys kankalúodamas nukankalãvo, t. y. nuskambėjo su kankalais.
2. nusikamuoti, nuvargti: Nusikañkalavau su ekskursija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.