kalviáuti, -iáuja, -iãvo. būti kalviu, verstis kalvio amatu: Jis jau senai kalviáuja. Šits vaiks, kai užaugs, tai kalviáuti reiks leisti. Kalvis gerai ir ilgai kalviavo. Mokėjo kalviáuti, bet kalvės neturėjo. Kada jau jis gerai išmoko kalviáut, nusikalė sau gerą lazdą. Kriaučius kalviaudamas nusmuš nagus.
iškalviáuti. išbūti kalviu, išdirbti kalvio amatą: Iškalviavo jis iki dvidešimt penkerių savo amžiaus metų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.