.
kãkinti (-yti), -ina, -ino. kakìnti (-ýti), -ìna, -ìno siekti vandenyje (upėje, ežere) dugną, bristi: Neik: čia nekãkinsi. Kap katron vieton, tai visą Merkį [skersai] kãkindamas pereinu. Čia gilu, kad nekãkinai dugno. Tę tep gilu, kad niekas nekakina. Tai tokis plaukikas – plaukia, kol kãkina. Per duoburį bredu ir kakinù. Tokia gylė, kad nekakìno nei didžiausias vyras.
iškãkinti.
1. pasiekti dugną (įbridus į vandenį): Tas jūsų šulinys yra neiškakìnamas.
2. išbristi: Ar iškakýsi iš upės?
pakãkinti. pasiekti dugną (įbridus): Tep toli nuplaukęs nuo kranto, pakakìno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.