iškakėti

kakė́ti, kãki (kãka, -ė́ja), -ė́jo. siekti (brendant) dugną: Vidury upės nèkaki. Čia pati gelmė, čia niekas nekaki, ir tu nekakėsi. Upė buvo taip gili, kad vos buvo galima kakėti. Maži būdami ten maudydavomės ir nekakėdavom. Upes septynias kakėt reiks. Taip gilu tai buvo, aža aš jau negalėjau kakėt.
iškakė́ti, ìškaki (ìškaka, -ė́ja), -ė́jo.

1. pasiekti dugną (brendant), išbristi: Iškakėti iš vandens (išeiti brendant ligi kaklo) . Nėr kur išbėgt, nėr kur iškakėt. Ar tu čia iškakė́tum (išbristum per gilią vietą) ? Eini maudytis, kur negali iškakėt. Gelmės skaidrios, neiškakėjamos. Jis iškakėjo sietuvą (pasiekė sietuvos dugną) . Vyrai, par gilu, jau aš neiškakėsiu. Aš šitą gylę pirmiau lengvai iškakėdavau, dabar, kai prilijo, tai jau neìškaku. Gilus, vingus upelis, mažas mano žirgelis – neiškakė́siu. | Nori įlįsti į pačią dainiaus širdies gilumą, ją, nuo dzūkų betariant, iškakėti – pasiekti dugną. | Tų batų tu neiškakė́si (neišimsi, neišpildysi – jie tau per dideli) .

2. ištesėti, ištekti, ištverti; išsigalėti: Kas iškakė̃s šieno? Mes neiškakė́sime nuomos mokėti.
prikakė́ti, prìkaki (-ė́ja), -ė́jo. pritekti, užtekti: Kur tu sviesto prikakėsi!
užkakė́ti, úžkaki (-ė́ja), -ė́jo. netekti kvapo, uždusti: Vaiko daugiau vieno nepalik pirkioj: atėjau, tai buvo užkakė́jęs (nuo verksmo nebegalėjo atgauti kvapo) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kakė́ti, </b>kãki (kãka, -ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">siekti (brendant) dugną: </span> Vidury upės nèkaki. Čia pati gelmė, čia niekas nekaki, ir tu nekakėsi. Upė buvo taip gili, kad vos buvo galima kakėti. Maži būdami ten maudydavomės ir nekakėdavom. Upes septynias kakėt reiks. Taip gilu tai buvo, aža aš jau negalėjau kakėt. <br/><b>iškakė́ti, </b>ìškaki (ìškaka, -ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pasiekti dugną (brendant), išbristi: </span> Iškakėti iš vandens <span class="explanation"> (išeiti brendant ligi kaklo) </span>. Nėr kur išbėgt, nėr kur iškakėt. Ar tu čia iškakė́tum <span class="explanation"> (išbristum per gilią vietą) </span> ? Eini maudytis, kur negali iškakėt. Gelmės skaidrios, neiškakėjamos. Jis iškakėjo sietuvą <span class="explanation"> (pasiekė sietuvos dugną) </span>. Vyrai, par gilu, jau aš neiškakėsiu. Aš šitą gylę pirmiau lengvai iškakėdavau, dabar, kai prilijo, tai jau neìškaku. Gilus, vingus upelis, mažas mano žirgelis – neiškakė́siu. | Nori įlįsti į pačią dainiaus širdies gilumą, ją, nuo dzūkų betariant, iškakėti – pasiekti dugną. | Tų batų tu neiškakė́si <span class="explanation"> (neišimsi, neišpildysi – jie tau per dideli) </span>. <br/>2. <span class="explanation">ištesėti, ištekti, ištverti; išsigalėti: </span> Kas iškakė̃s šieno? Mes neiškakė́sime nuomos mokėti. <br/><b>prikakė́ti, </b>prìkaki (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">pritekti, užtekti: </span> Kur tu sviesto prikakėsi! <br/><b>užkakė́ti, </b>úžkaki (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">netekti kvapo, uždusti: </span> Vaiko daugiau vieno nepalik pirkioj: atėjau, tai buvo užkakė́jęs <span class="explanation"> (nuo verksmo nebegalėjo atgauti kvapo) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.