gvel̃bti, -ia, -ė. glemžti, grobti; vogti: Kur jis pasisuka, čia gvel̃bia. Ugnį gvel̃bti. | Jei pritykosi, gvel̃bk slyvų, t. y. vok!
išgvel̃bti, -ia, ìšgvelbė.
1. išvilioti: Jis iš vaiko visus pinigus išgvelbė.
2. ištraukti slaptai ką nors: Vagis įkišo ranką į kišenę ir išgvelbė visus piningus.
3. išgliaudyti, išaižyti: Riešutą išgvelbė.
nugvel̃bti, -ia, nùgvelbė.
1. nutraukti, nuplėšti: Ji nugvelbė nuo kojos kurpaitę.
2. pavogti: Gal tu iš tiesų ką nugvelbei?
pagvel̃bti, -ia, pàgvelbė. pagrobti; pavogti: Pàgvelbė po savęs visus pinigus, t. y. užvaldė. Iš akių matau, kad pagvelbei. Ana pasìgvelbė pyragą.
sugvel̃bti, -ia, sùgvelbė. sugrobti, sugriebti: Sugvelbė visus jos turtus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.