išgūžinėti
gūžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. gužinė́ti.
1. lauminėti, pušinėti, pučiutes gaudyti, gužutę gaudyti: Vaikas gužinė́ja, akis užsirišęs. Susirask skepetą akims užsirišti, eisim gūžinėti. Na, vaikai, eisim gūžinė́ti, ale slėptis nevalia! Jei gūžinėji, tai užsimauk kepurę gerai ant akių. Gūžinėk negūžinėjęs, vis tiek nesugausi. Tu užsidenk akis ir mus gūžinė́k. Vakar gužinė́damas galvą prasimušė. Gužinė́tųs eisma.
2. vištas gaudyti, sakant guž, guž: Gužinėjau gužinėjau – nė viena višta nesigaužia, ir gan. Negužinėk vištų, paskui pradės laistyti kiaušinius.
3. vaikščioti susitraukus, lyg ko ieškant, slankioti: Vaikis gūžinė́ [ja],
t. y. vaikščio [ja] kaip gužas. Vištos tebegūžinė́ja po kiemą – gal vėl rytoj lis. Pavasarį antys ir par naktį gūžinėtų. Gužinėji kaip višta prieš lietų. Ko tu čia apie mane gūžinė́ji, lyg spangas būdamas! Perdien apie kampus gūžinė́ji ir kiaulėm nepadavei. Pamesi naktį kelią, tai galėsi po laukus gūžinė́ti. Jau žmonelė visai gūžinė́ja, o dar nori, kad visą liuobą atliktų. Gūžinėja po laukus nei drignių prisirijęs – matyt, iš galvos išsikraustęs. Ponas, pilvą išvertęs, ir gūžinė́ [ja] po sodą (kaimą) .
4. vakaruoti, būti gužynėse: Jaunimas gužinė́ja. Naktims gūžinė́ja – dieną miega. Subatoj eisma Papiliuos gužinė́ti – vakaruškos bus.
išgūžinė́ti. ilgai išvaikščioti pasilenkus ko ieškant: Išgūžinė́jau visus kampus ir neradau autų.
pagūžinė́ti.
1. truputį palauminėti, pasigaudyti, užsirišus akis: Vaikai, einam pagūžinėt; aš galiu užsirišt akis, tik pasakykit, kur ugnis. Eime pasigūžinėti!
2. tamsoje ilgai ko ieškoti: Nu, da pasgūžinė́si nepriprastoj vietoj.
prisigūžinė́ti
1. prisilauminėti, prisižaisti gaudant vienas kitą akis užsirišus: Ot, prisigūžinė́jom, net sukaitom!
2. prisivakaruoti, prisibūti gužynėse: Per šventes prisigūžinė́jom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.