„Išgubus“ yra būdvardinis dalyvis, kilęs iš veiksmažodžio išgubti (prarasti, netekti). Reiškia ką nors pametęs/praradęs (dažniausiai fizine prasme).
Pavyzdžiai:
1. Išgubus raktus, negalėjau įeiti į namą.
2. Jis vaikščiojo išgubus akinius.
3. Išgubus piniginę, ji kreipėsi į policiją.
Trumpai:
Vartojamas apibūdinti veikėją, kuris yra kažką pametęs (dažnai neatsargumo pasekmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.