ìšgara.
1. kas išgaruoja: Vėjas drauge su kvepalų smilkalais nešė jūros kvapus ir per dieną saulės įkaitintų mūrų išgaras. Pro tirštus tabako dūmus, kūnų išgaras jis matė begalę linguojančių galvų. Automobilio išgaros nespėjo užnuodyti alyvų aromato.
2. kas išgarėjęs, dvasna, nevėkšla, išdvasa: Moteris pavadina vyrą: „Tu, ìšgara!“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.