Išganytingumas – tai savybė būti išganančiam, turinčiam galią išgelbėti ar atpirkti (dažniausiai vartojama religiniame kontekste).
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: Jėzaus Kristaus auka laikoma išganytinga.
2. Perkeltine prasme: Jo dosnumas buvo išganytingas sunkiu momentu.
3. Literatūroje: Veikėjo išganytingas poelgis pakeitė siužetą.
Trumpai: Tai, kas atperka, gelbėja ar padeda įveikti krizę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.