Išganingumas – tai asmens savybė būti nuolankiam, atlaidžiam, pasiduodančiam aukštesnei valiai (dažniausiai Dievo) ir atsiriboti nuo savanaudiškų troškimų. Tai susiję su dvasiniu nusižeminimu, pasiaukojimu ir vidine ramybe.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Vienuolio išganingumas pasireiškė tyloje, maldoje ir nuolankioje tarnystėje.
2. Kasdieniame gyvenime:
Jai būdingas išganingumas – ji niekada neieško garbės, o ramiai priima gyvenimo iššūkius.
3. Literatūroje:
Veikėjo išganingumas atsiskleidė, kai jis atleido net sunkiausias klaidas.
Sinonimai: nuolankumas, atlaidumas, dvasinė ramybė, pasiaukojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.