Išgalabijimas – tai veiksmas, kai kas nors yra išgelbėjamas arba išlaisvinamas iš sunkios, pavojingos ar nelaimingos padėties. Dažniausiai vartojama dvasine ar simboline prasme.
Pagrindinės reikšmės:
1. Išgelbėjimas (pvz., iš nelaimės, pavojaus).
2. Išlaisvinimas (pvz., iš kančios, priespaudos).
3. Religinis kontekstas (pvz., sielos išganymas).
Pavyzdžiai:
- Jis padėjo žmogui iš nelaimės – tai buvo tikras išgalabijimas.
- Karo belaisviai laukė išgalabijimo.
- Tikėjimas daugeliui suteikia vilties dėl dvasinio išgalabijimo.
Sinonimai: išgelbėjimas, išlaisvinimas, išganymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.