"Išdukra" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis dukra, kuri ištekėjo (išėjo iš tėvų namų į vyrą arba savarankišką gyvenimą). Dažnai vartojamas atskiriant nuo "dukros", kuri dar gyvena su tėvais.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų išdukra jau turi savo šeimą ir gyvena kitame mieste.
2. Tėvai padovanojo išdukrai butą vestuvių proga.
3. Seneliai dažnai lankosi pas savo išdukrą.
Pastaba: Šis žodis nėra įžeidžiantis, bet šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas (dažniau sakoma "dukra, kuri ištekėjo" arba tiesiog "dukra").
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.