Išdūkėti – staiga ir garsiai sušukti, sušvilpti, paprastai iš baimės, nustebimo ar skausmo.
Pavyzdžiai:
1. Išgirdęs sprogimą, jis išdūkėjo.
2. Vaikas išdūkėjo, pamatęs vorą.
3. „Oi!“ – išdūkėjo ji, užkliuvusi už nagų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.