išdrìskėlis, -ė. kas išdriskęs, sudriskęs: Skranda su išdrìskėliu šoneliu – niekas jo neaplopo. Tiktai išsimetęs išdrìskėlius kailinaičius lyk lyk, lyk lyk ir pasinešė patvoriais nuo policijos. [Žandaras],
pamatęs nieko nepelnysiąs nuo išdriskėlio, greitai paleido.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.