Išdilti – veiksmažodis, reiškiantis:
1. Išblukti, netekti spalvos (dažniausiai dėl saulės, plovimo, dilimo).
Pavyzdys: „Patalynė jau išdilo nuo dažnų plovimų.“
2. Išsekti, išdžiūti (apie žemę, augalus).
Pavyzdys: „Pieva visiškai išdilo per sausrą vasarą.“
3. Perdegti, išnykti (apie šviesą, ugnį).
Pavyzdys: „Ugnis lauže pamažu išdilo.“
4. Perprasti, išmokti (šnekamojoje kalboje).
Pavyzdys: „Jis gerai išdilo šią temą prieš egzaminą.“
Trumpai: dažniausiai vartojama apie spalvos blukimą ar išdžiūvimą, rečiau – apie išmokimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.