išdil|ti, išdyla, išdilo
1. dylant sunykti, sugesti: Žiedo praba išdilusi (nebežymu). Rato stebulė išdilo.
2. prk. išnykti, išblėsti, dingti: Jau daug kas išdilo iš atminties. išdilimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.