Išdėmė – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis išmintį, sumanymą, gudrumą arba įžvalgą, nuovoką. Dažniau sutinkamas literatūroje ar tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Senų žmonių išdėmė padėjo išspręsti sudėtingą ginčą.
2. Pasakojama, kad per išdėmę jis išvengė nelaimės.
3. Tai reikalauja ne tik jėgos, bet ir gilios išdėmės.
Sinonimai: išmintis, gudrumas, sumanumas, nuovoka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.