Iščius – tai būdvardis, reiškiantis labai liesą, išsekintą, išdžiūvusį (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Kilęs iš veiksmažodžio „išsekti“.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis atrodė iščius ir silpnas.
2. Iščius šuo ėmė šiltai žiūrėti į duonos sklaidą.
3. Badaujantys žmonės buvo iščius ir nurytę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.