Išburkavoti – kalbėti greitai, nerūpestingai, dažnai be prasmės ar per daug; plepėti, pablaksnoti.
Pavyzdžiai:
1. Visą susitikimą jis tik išburkavo, bet nieko konkretaus nepasakė.
2. Neišburkavok tu man čia, sakyk tiesiai, kas atsitiko!
3. Kai jaunas buvau, mėgdavau su draugais išburkavoti iki pat ryto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.