Išbūkla – tai laikina, paprasta, dažniausiai medinė pastogė ar būstas, naudojamas apsistoti lauke (pvz., miške, žvejybų ar medžioklės vietose).
Pavyzdžiai:
1. Medžiotojai nakvojė senoje miško išbūkloje.
2. Jie pastatė išbūklą prie ežero, kad galėtų ilsėtis žvejybos metu.
3. Keliautojai rado apleistą išbūklą kalnuose ir ten apsistojo naktį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.