.
bujóti. -ója, -ójo (bujać). tarpiai augti, klestėti, vešėti: Kūkaliai gerai bujója ir nesėti. Bujója bujója [žirniai],
o sėklos nėra. Oho, čia žemė gera – viskas auga, bujója. Mano vargelis nieko nebojo, labiau bujojo, lapais lapojo. Anas kai ažsiširdys, tai kraujas bujojas, gatavas muštis. gerai gyventi, augti: Pas močiutę valioj bepig augti ir bujoti.
išbujóti. tarpiai išaugti, suvešėti: Pradžiugo pamatęs ne per toli daržą išbujojusių kanapių. Rūtelė išbujojo. Pas mūsų medžiai yra išsibujóję. gerai išaugti: Kai užaugau išbujojau, mane piršliai tuoj aplankė. Išsibujójo sūnus, t. y. išsivyravo.
nubujóti. suvešėti, išaugti: Ir nubujojo žalia rūtelė prieš mano išeigėlę. Kur tik kapinynas, ten vis medžiai auga, žolė želia ir kaip dar nubujoja.
subujóti. tarpiai išaugti, suvešėti: Po lytaus viskas subujójo. Po langais darželiuose subujojo kvietkos ir žydėti pradėjo. Šiuosmet tik akėtiniai grikiai subujojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.