x
išbubin|ti, išbubina, išbubino, išbub|yti, išbubinija, išbubinijo
1. šnek. išdaužti, išmušti: Langą išbubinti
2. šnek. mušant išvaryti: Išbubinti katiną iš prieangio.
3. šnek. smarkiai ką padaryti: Visą pieną išbubinti (išgerti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.