Išbringti – išvemti, atsivemti (dažniausiai dėl apsinuodijimo, sveikatos problemų ar nemalonaus skonio).
Pavyzdžiai:
1. Vaikas išbringė vaistus, nes jie buvo kartūs.
2. Jai taip blogo, kad galvojo, jog išbrings.
3. Sušalusios žuvies skonis privertė jį išbringti.
Pastaba:
Vartojamas ir perkeltine prasme – atsikratyti kažko nemalonio (jis išbringė visą pykį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.