Išbrendimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis protinį brandėjimą, išmintingesnį požiūrį ar išmintį, įgytą per patirtį ir laiką. Dažnai vartojamas apibūdinti žmogaus subrendimą, išmoką iš klaidų ar gilesnį suvokimą.
Pavyzdžiai:
1. Asmeninis: Po kelių nesėkmių versle, jo išbrendimas padėjo priimti išmintingesnius sprendimus.
2. Kūrybinis: Romano veikėjų išbrendimas atsiskleidžia per jų vidinę kovą ir permainas.
3. Filosofinis: Tikėjimo kelias dažnai reikalauja ilgo išbrendimo, o ne skubotų atsakymų.
Sinonimai: išmintis, subrendimas, patirties išmoka, gilesnis suvokimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.