Išblandžiakoti – šnek. išmesti, išvaryti, išgrūsti (dažniausiai smurto pagalba ar grasinant).
Pavyzdžiai:
1. „Jį išblandžiakojo iš baro, kai ėmė rietis.“
2. „Saugumas išblandžiakojo įkyrų lankytoją.“
3. „Jei nesiliausi, išblandžiakosiu tave pro duris!“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.