išbenityti

benìtyti, -ija, -ijo. banityti 2: Kad ir kaip jį benìtija, neklauso, ir gan. Jei jam kas nors ką pasako, jis tuojau tą žmogų benìtija.
išbenìtyti. išbanityti 1: Išlojojau, išbenìtijau. Kad išbarė, kad išbenìtijo, neturėjo kur akių dėti. Išbenìtijo pri visų akių. Jos nebesueina ir nebesikalba – aną dieną taip labai išsibenìtijo.
pribenìtyti. primušti: Taip pribenìtijo, kad ir dabar dar steipėja.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isbenityti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x