Veiksmažodis „išbėdavoti“ reiškia nuolat ar dažnai bėdauti, skųstis, verkšlenti. Tai dažninis veiksmažodis (dažninis būtasis laikas), nurodantis pasikartojančią veiksmą praeityje.
Pavyzdžiai:
1. Senelis išbėdavodavo apie senus laikus, kai susėsdavome prie kaminų.
2. Ji išbėdavodavo dėl mažų atlyginimų, bet nieko nekeisdavo.
3. Vaikai išbėdavodavo, kai tegdavo eiti miegoti anksčiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.