išauklėtumas

Išauklėtumas – tai savybė, apibūdinanti žmogų, kuris yra išaukštintas, pasipūtęs, elgiasi išdidžiai ir žiūri iš aukšto į kitus.

Pavyzdžiai:
1. Jo išauklėtumas pasireiškė per kalbą – visus vadino „žemesniais“.
2. Nors ir kiltas iš paprastos šeimos, elgėsi su dideliu išauklėtumu.
3. Išauklėto žmogaus pasitikėjimo neįgyji.

Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė, arogantiškumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Išauklėtumas – tai savybė, apibūdinanti žmogų, kuris yra išaukštintas, pasipūtęs, elgiasi išdidžiai ir žiūri iš aukšto į kitus. Pavyzdžiai: 1. Jo išauklėtumas pasireiškė per kalbą – visus vadino „žemesniais“. 2. Nors ir kiltas iš paprastos šeimos, elgėsi su dideliu išauklėtumu. 3. Išauklėto žmogaus pasitikėjimo neįgyji. Sinonimai: išdidumas, pasipūtimas, puikybė, arogantiškumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.