išaudėjas

audė́jas (-is), -a. -à. audė̃jas, -à. kas audžia, audimo darbininkas, specialistas: Staltiesių audė́jas. Užaugus didelė buvo audėjà. Kad čia aplinkui nėr geros audėjõs, pavadinčiau, ir išaustų. Gerai audė́jai netrūksta siūlai. Jaunam berneliui kaip dobilėliui aš būsiu audėjė̃lė. Ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę. Gera audė́ja ir tvoroj suaudžia. Kultuvė nei verpėja, nei audėja.
išaudė́jas, -a. kas išaudžia: Kad ausčia, ir aš išausčia po sieną. – Atsirado išaudė́ja! [Gegužėlė] iškukavo tėvo dukrytėlę. išaudėjužę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>audė́jas</b> (-is), -a. -à. audė̃jas, -à. <span class="explanation">kas audžia, audimo darbininkas, specialistas: </span> Staltiesių audė́jas. Užaugus didelė buvo audėjà. Kad čia aplinkui nėr geros audėjõs, pavadinčiau, ir išaustų. Gerai audė́jai netrūksta siūlai. Jaunam berneliui kaip dobilėliui aš būsiu audėjė̃lė. Ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę. Gera audė́ja ir tvoroj suaudžia. Kultuvė nei verpėja, nei audėja. <br/><b>išaudė́jas, </b>-a. <span class="explanation">kas išaudžia: </span> Kad ausčia, ir aš išausčia po sieną. – Atsirado išaudė́ja! [Gegužėlė] iškukavo tėvo dukrytėlę. išaudėjužę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.