Išakijimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis išsišakojimą, atsiradimą šakų ar atšakų. Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti idėjų, minčių, diskusijų ar procesų sklaidą, išsiplečiantį įvairiomis kryptimis.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tiesioginė: Augalo šakų atsiradimas ar išsišakojimas.
2. Perkeltinė: Veiklos, pokalbio, minties skverbimasis į daugybę krypčių.
Pavyzdžiai:
1. Diskusija greitai išakijo į daug smulkių temų.
2. Projektas išakijo į kelis nepriklausomus darbus.
3. Medžio šakos tankiai išakijo į visas puses.
Sinonimai: išsišakojimas, sklaida, išplitimas, diferenciacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.