Irokėzai – tai Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė, gyvenusi Didžiųjų Ežerų regione (dab. JAV ir Kanada). Jie kalbėjo giminingomis kalbomis ir turėjo panašią kultūrą bei socialinę struktūrą.
Pagrindinės gentys:
1. Irokėzų konfederacija (Haudenosaunee) – susijungusios 5 (vėliau 6) gentys:
- Mohaukai
- Oneidai
- Onondagai
- Kajugai
- Senekai
- (vėliau prisijungė) Tuskarorai.
2. Huronai (vienas svarbiausių konkurentų irokėzams).
Pagrindiniai bruožai:
- Gyveno ilguose namuose („ilguose namuose“), kuriuose gyvendavo kelios giminės.
- Vertėsi žemdirbyste (kukurūzai, pupelės, moliūgai), medžiokle ir prekyba.
- Turėjo sudėtingą politinę sistemą – Irokėzų konfederacija buvo viena iš ankstyviausių demokratinių sąjungų Amerikoje.
Istorinė reikšmė:
- Konfederacija suformuota apie XV–XVI a., siekiant užtikrinti taiką tarp genčių.
- XVII–XVIII a. aktyviai dalyvavo prekyboje kailiais ir kolonijiniuose karuose tarp britų ir prancūzų.
- Jų politinė sistema įtakota JAV konstitucijos kūrėjų.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Irokėzai sukūrė vieną iš labiausiai organizuotų indėnų sąjungų Šiaurės Amerikoje.“
- „Irokėzų konfederacijos politinės idėjos įkvėpė JAV konstituciją.“
- „Hurona ir irokėzai buvo ilgametiai konkurentai prekyboje kailiais.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.