irbus

„Irbus“ – tai neoficialus, žargoninis žodis, reiškiantis įtūžimą, pyktį, agresiją (ypač netikėtą ar nepagrįstą). Kilęs iš žodžių „irzinti“ (erzinti) ir „pyktis“.

Pavyzdžiai:
1. Po darbo jis grįžta namo su tokiu irbu, kad niekas nedrįsta jo kalbinti.
2. Nereikia taip irbauti dėl niekų!
3. Ką tu čia irbini? Aš nieko blogo nepadariau.

Pastaba:
Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai Lietuvoje. Nėra standartinės lietuvių kalbos žodynuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Irbus“ – tai neoficialus, žargoninis žodis, reiškiantis įtūžimą, pyktį, agresiją (ypač netikėtą ar nepagrįstą). Kilęs iš žodžių „irzinti“ (erzinti) ir „pyktis“. Pavyzdžiai: 1. Po darbo jis grįžta namo su tokiu irbu, kad niekas nedrįsta jo kalbinti. 2. Nereikia taip irbauti dėl niekų! 3. Ką tu čia irbini? Aš nieko blogo nepadariau. Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai Lietuvoje. Nėra standartinės lietuvių kalbos žodynuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.