Investitura – tai oficialus asmens įšventinimas (įteisėjimas) į pareigas, titulą ar valdžią, dažnai su religine ar ceremonine prigimtimi.
Pagrindinės reikšmės:
1. Viduramžiai: Aktas, kai dvasinė ar pasaulietinė valdžia suteikė feodalinę žemę ar pareigas (pvz., vyskupo investitura).
2. Bažnyčia: Katalikų bažnyčioje – vyskupo ar abato paskyrimas ir įšventinimas.
3. Politika: Šiuolaikinis terminas – įgaliojimų suteikimas politikui ar vyriausybei po rinkimų.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: 1075 m. investitūros ginčas tarp popiežiaus Grigaliaus VII ir imperatoriaus Henriko IV.
- Bažnyčinis: Popiežiaus atlikta naujo vyskupo investitura.
- Politinis: Prezidento inauguracija yra investitūros ceremonijos pavyzdys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.